2017 m. vasario 15 d., trečiadienis

2017 m. sausio 31 d., antradienis

Atšvaitai/ženkliukai



     Manau, kad ne pas mane vieną per laiką prisikaupė įvairių, dabar jau nebenaudojamų ar net nebeaktualių ženkliukų - iš renginių, organizacijų, švenčių.. Kam jie stovės nenaudojami, gi galima kažką naudingo pasidaryt!


     Bet turiu ženkliuką, kurį naudoju kasdien, nes tai nepaprastai praktiškas dalykas - ženkliukas/atšvaitas :) Būtent jis ir įkvėpė mane šiam DIY įrašui. Tereiks nebenaudojamų ženkliukų, atšvaitinės medžiagos, adatos, siūlo ir žirklių. Kur gaut atšvaitinės medžiagos? Geras klausimas :D Kaune aplankiau kelias audinių parduotuves, nieko neradau. Mėginau internetinėse parduotuvėse ieškot, irgi nieko.. Nugalėjo Ebay. Jei įdomu, savo audinį pirkau čia ;)

     Pats procesas labai paprastas - tereik kažkuo smailiu užkabint ženkliuko nugarėlę ir ją nuimt. Tada nuplėšiam dekoraciją ir lieka metalinė viršelio detalė. Panaudojam nuo ženkliuko nuimtą popierių kaip trafaretą ir iš atšvaitinės medžiagos išsikerpam šiek tiek didesnę skiautelę, kurią siūlu apdygsniuojam aplink kraštus. Ant skiautės padedam metalinę ženkliuko viršelio detalę ir sutraukiam siūlą. Gražiai užlankstom kampus ir vėl uždedam ženkliuko nugarėlę. Vuolia! Turim atšvaitą :) Pastebėjau, kad lengviau dirbt su ženkliukais, kurių nugarėlė plastikinė, nes ne taip susilanksto jų krašteliai.


     Daug aš jų pasidariau, bus ne tik man, bet ir šeimai padalinsiu, patogus dalykas, visur įsegsi. 
   Ypatingai, kai paltas medžiaginis ;)


2016 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Dienos, praleistos Stanbule



     Kai už lango krenta snaigės, o močiutės megztos kojinės sušilt nepadeda, ieškai kažko kito. Būtent tada prisiminiau, kad dar nerašiau apie savo kelionę į Turkiją. Šiandien šildausi prisiminimais :)
     Esu aplankius ir išvaikščiojus ne vieną Europos miestą. Jau ir pernai minėjau, kad net ir atvykus į naują vietą aplanko jausmas "jau esu čia buvusi, viskas atrodo pažįstama.." Ir tada išsiruošiau į Turkiją - čia to jausmo nebeliko. Žinoma, ne viskas ten taip ryškiai skiriasi, bet jausmas tikrai kitoks.
     Vasaros pabaigoje pagaliau išvykau aplankyt savo draugę, gyvenančią Stanbule. Ir tai tapo vienom puikiausių mano atostogų :) Neįsivaizduoju, kaip viskas būtų vykę, jei keliaučiau ten viena. Uch, didžiuuulis miestas.



     Turbūt vienas labiausiai įsiminusių dalykų buvo tai, kad jiems laivai - viešasis transportas! Arba aš dar mažai keliavus, arba tiesiog logiškai nepagalvojau, kitaip gi šaly su miestą perpus dalijančia jūra ir negali būt :) Smagu laivais kasdien plaukiot. Bent man buvo :)


     Aplankėm daugumą žymiųjų vietų bei kilom į bokštą, kad galėtume viską iš aukštai apžvelgt. Ši dalis visose kelionėse man patinka labiausiai, nesvarbu, kiek laiptelių alinančiai karštą dieną reiktų įveikt :) O šįkart pasisekė - kilom liftu!




     Draugė šiek tiek bijo aukščio, o ir vietos bokšto viršuj ne per daugiausiai, tai ilgai neužsibuvom. Vaizdas labai sužavėjo, viiiiskas matos :3 Tą dieną prieš važiuojant namo dar sugalvojom nueit pasmaližiaut - valgėm saldumynus, pavadinimu 'baklava'. Atrodo, tokie nedideli, bet oh kokie saldūs :D Pasiėmėm 5 skirtingas rūšis, pasidalinom pusiau.. daugiau nebūčiau galėjus valgyt, per saldu. Tačiau tą minutę nepaprastai skanu buvo.


     Trečią dieną plaukėm į prie Stanbulo esančias Princo salas. Ten lyg ir kurortai, grynai tokie vasarą gyvuojantys miesteliai. Važinėja ten žmonės dviračiais, motoroleriais, o turistai kartais renkas pasivažinėt arklių traukiama karieta. Automobiliai net neleidžiami :) Kai mes lankėmės, visur žydėjo gėlės, nepaprastai spigino saulė, o ledai tiesiog rankose tirpo.. Anot draugės, gyvenant Stanbule, su tieeek žmonių, atplaukt į salas yra tikra atgaiva.




     Kodėl šios atostogos buvo vienos geriausių? Nes leidau laiką su seniai matyta drauge, kuri mums laiką buvo suplanavus tiesiog puikiai. Smagiausia, kai nepasileidi tais pačiais visų numintais turistiniais takais, o gali pamatyt kažką, ko žurnalai ar internetas tiek 'neišreklamavo' :)