2017 m. gruodžio 12 d., antradienis

Porto - va kur slepias saulė!



  

     Kai danguj saulė nebesirodo ir vėl iš spintos trauki botus, šilumos noris dar labiau. Taip jau gavos, kad paskutinę lapkričio savaitę praleidau labai, labai saulėtam ir vis dar šiltam (+16C ! ) Porto mieste. Vaikščiojom paltus prasisagstę, šalikus atsivynioję, abu išsišiepę ir dar laimingesni nei įprastai. Saulės tiek buvo, kad jau po poros dienų manosios strazdanos vėl išryškėjo :D


     Kažką planuot ar organizuot yra vienas myliausių mano užsiėmimų, tad šita kelionė irgi nebuvo išimtis - viską dariau pati. Jei gerai pamenu, bilietus pirkom dar rugsėjį, tai per kelias dienas buvo perskaityta daug informacijos, žemėlapy sužymėtos lankytinos vietos bei rekomendacijos pietums ar vakarienėms. Man patinka žinot, kur galima nueit ir ką galima pamatyt. Bet tuomet, atvykus į vietą, bent pirmą dieną viską ignoruoju ir tiesiog eidama gatve suku ten, kur gražiau atrodo - taip visad įdomiausius dalykus ir atrandu :)


     Pimą dieną daugiausiai visko apėjom ir pamatėm, ir vienoj, ir kitoj upės pusėj pabuvom, ne tik dailiom siaurom gatvelėm pasivaikščiojom bei spalvotų namų prisižiūrėjom, bet ir žymiąja panorama pasidžiaugėm.


     Grįžus į butą (gyvenom Airbnb bute) peržiūrėjau aplankytas vietas ir dar norimas pamatyt, viską susižymėjau tikram žemėlapy ir kitą dieną jau turėjom konkretesnį planą - aplankėm didelį vietinį Bolhão turgų, kur netikėtai supirkom lauktuves (viskas daug pigiau nei gatvėse).


     Aplankėm ir garsiąją São Bento traukinių stotį, kad galėtume tas tradicines mėlynas plyteles pamatyt. Pati stotis iš išorės visai neypatingai atrodo, bet va viduj.. mrrr..


     Man atrodo minėjau jau kažkada, kad kelionių metu ne tiek jau daug fotografuoju, kaskart vis mažiau nuotraukų parsivežu. Kažkaip smagiau viską pajaust, pamatyt bei vietoj pasigrožėt. Draugas vis klausė, nefotografuoji? Ne, sakau, fotografuoju akim ;)


     Jei kartais planuositės kelionę į Porto, nepraleiskit Jardins do Palácio de Cristal, gražus didelis parkas, iš kur atsiveria nauja miesto panorama:


     Kažin ar galima šitą įrašą pavadint kelionės aprašymu.. daug daugiau visko pamatėm ir tiesiog gatvelėm klaidžiodami atradom, bet man turbūt vėl saulės trūkumas, nes tiesiog norėjau visas nuotraukas peržiūrėt iš naujo ir saulę ant skruostų pajaust :)



2017 m. lapkričio 14 d., antradienis

Maži džiaugsmai #24



Vasariški pusryčiai kieme,


smagūs pavadinimai - Pyplių piliakalnis!


išvykos su šeima,


katukai ,


botų draugė!



2017 m. spalio 24 d., antradienis

Savaitė kasų



     Kai kartais ryte pavyksta stebuklingai greitai susiruošt ir lieka dar bent 15 minučių, mano mintys pradeda krypt į kasas. Dažniausiai labai nesivarginu, rytais šukom plaukus perbraukiu, vienam šone susegu, kad į akis nekristų, ir vuolia. Tačiau karts nuo karto ir ko mandriau užsimanau. 
     Kasas man pint visad neblogai sekės, tai, galvoju, ko nepasidaryt tokio mažo iššūkio? Pinterest kokį gerą pusvalandį pasėdėjau, prisižiūrėjau gražių nuotraukų ir.. vieną spalio savaitę paskelbiau kasų savaite! :D Kasdien vis naują kasą pyniau ir va kas man gavos:

pirmadienis - kasos šonuose,

(jei tokią darysit, baigę pint kasas suriškit gumytėm ir tuomet suriškit visus plaukus. Nes per dieną plaukai išsileidžia ir taip gražiai jau nebeatrodo ↑ :)

antradienis - kasa iš penkių gijų


trečiadienis - kai reik gražių kasų, į pagalbą ir kolegės ateina :D ačiū, Greta!


ketvirtadienis - dviejų kasyčių lankelis,


penktadienis - dvi kasos ir du kuodukai,


šeštadienis namuose - paprasta kasa,


sekmadienis - ant šono supinta kasa,


     Juokingiausia buvo tai, kad didesniu iššūkiu tapo viską nufotografuot, o ne supint - pačiam visgi sunku gerą kampą pagaut. Ir pastebėjau, kad dažniausiai pinu tas 'išverstas' kasas (kaip paskutinėj nuotraukoj) - koks akcentas šukuosenai iškart :)

     O jūs ar mėgstat plaukus sau pint?


2017 m. rugsėjo 13 d., trečiadienis

Mėginu po truputį grįžt



     Kai pusmetį nerašai, po to labai keista vėl pradėt ir mėgint grįžt. Bet mėginu :) 

     Buvo mintis tinklaraštį visai ištrint, ypatingai po to, kai Photobucket pakeitė savo naudojimo taisykles ir už nuotraukų talpinimą kituose puslapiuose pradėjo prašyt daugybės pinigų. Ten laikiau visas VISAS blog'o nuotraukas (7-i metai) ir vieną dieną jų tiesiog neberodė. Tai galvojau, nu ir gerai, vis tiek nerašau, užteks. Bet iš kitos pusės - ir kiek darbo įdėta, ir nuotraukos neblogos, ir įrašų gerų buvo.. :D Tad vieną penktadienį prisėdau ir sekmadienį vakare jau buvau visas nuotraukas perkėlus kitur. Ir štai mes čia.

     Per tą pusmetį dažnai rankdarbiais neužsiimdavau, padariau tik kelis darbus



     bet tikrai labai daug keliavau:

Gdynia, Lenkija,


Sopot, Lenkija,


Milanas, Italija,


Florencija, Italija,


Pisa, Italija,


Ligūrijos regionas Italijoj (nuotraukoj Monterosso al Mare),


Ryga, Latvija,


Varšuva, Lenkija (n kartų :),


Talinas, Estija,


ir savaitė Slovakijoj,



     Po kelionių liko daug nuotraukų ir dar daugiau įspūdžių, bet vien apie tai čia rašyt nesinorėjo. Turiu keletą idėjų būsimiems įrašams, tačiau jokio tvarkaraščio dar nesu susidėliojus. Bet mėginsiu, mėginsiu vėl čia grįžt :)


2017 m. kovo 31 d., penktadienis

Pavasarėjanti Praha



     Nesu impulsyvi, dažniausiai prieš priimdama sprendimus skiriu pakankamai laiko viskam apgalvoti. Tačiau kai pasiskundžiau, jog seniai kažkur keliavau (pagalvokit, net prieš mėnesį :D) ir draugas paklausė "tai kur nori, į kurią pusę? važiuojam!", atsisakyt negalėjau. Tada per keletą valandų pasirinkom kryptį, pasiėmėm keletą laisvadienių ir po geros savaitės jau vaikštinėjom po pavasarėjančią Prahą.
     Keliavom automobiliu, tai pakeliui aplankėm ir Wroclaw, tokį jaukų miestą Lenkijoj. Pasivaikščiojom po senamiestį, po netoliese esantį parką, užkopėm 250 laiptelių suktu bokštu, kad galėtume miestą iš aukštai apžvelgti ir.. medžiojom nykštukus! Jų, užsiiminėjančių įvairiausiais dalykais, pilnas miestas :)







     Po keleto valandų, praleistų Wroclaw, keliavom į Prahą. Pasirinkom vaizdingesnį kelią ir nepasigailėjom - važiavom pro mažučius Čekijos miestelius, kur upės, ir kalnai, ir net kelios pilys nuo kalvų matės. Taip vingiuotais keliais vakarop pasiekėm Prahą. Visas keturias kelionės dienas oras buvo saulėtas ir šiltas, tad vaikštinėt ir viską tyrinėt norėjos dar labiau.


     Ir taip, čia taip gražu, kaip visi ir sako. Įsivaizduoju, kad vasarą dar smagiau :) Nors ir dabar, matydama ten žaliuojančius medžius ir jausdama žandus šildančią saulę, negalėjau liautis šypsotis.






     Pamačiau viską, ką norėjau, ir dar šiek tiek daugiau, nes draugas Prahoj jau buvo lankęsis. Kas labiausiai patiko? Žinoma, gera kompanija :) ir tie gatvėse pardavinėjami desertai, trdelnik, niam! Ir vaizdas, užkopus į Letenske Sady parko kalną. Kažkaip jau taip gavos, kad tose "pagrindinėse turistinėse vietose" tik pažiūrėjom ir neužsibuvom, bet va parkus ir kalvas, kad pamatyt miesto panoramą, aplankėm visas :)


     Vis galvoju apie Prahą ir svarstau, kur norėčiau keliaut dabar.. Kelionės yra liga, ne kitaip. Žinoma, pačia geriausia prasme ;)