2015 m. lapkričio 4 d., trečiadienis

Olympia Traveler de Luxe



     Vasaros pabaigoj į mano rankas pakliuvo spausdinimo mašinėlė - daiktas, kurio norėjau.. oh, net nebepamenu, nuo kaip seniai. Vaikštant po sendaikčius ir žiūrinėjant įvairius daikčiukus, vinilinių plokštelių grotuvas ar pamatyta spausdinimo mašinėlė širdį suvirpindavo stipriausiai. Ir dabar turiu abu ^^,  Tiesa, mašinėlę radau ne pati, ją gavau dovanų! Pradinis jos stovis buvo ganėtinai prastas, bet turiu nuostabų, nuostabų draugą, kuris mašinėlę prikėlė antram gyvenimui - perrinko, išvalė, sutepė, nudažė, uždėjo naują dangtelį.. ačiū tau, Artūrai :)
     Štai ir ji, Olympia Traveler de Luxe:



     Kadangi reikėjo perdaryt dangtelį, tai jo spalvą rinkaus pati. Ir nors iš pradžių norėjau kažko pastelinio, bet dabar labai džiaugiuos ir šita žalsva spalva :3 Originaliai, šitos mašinėlės iš kitų išsiskyrė būtent savo ryškiomis spalvomis - oranžine, mėlyna, žalia..

 
(1970 m. išleista šios mašinėlės reklama)                             (1950 m.)                                

     Šis modelis buvo pradėtas gaminti 1970 m., dar tuometinėje Jugoslavijoje. Nors ir neatrodo didelė, bet bent man ji gan sunkoka. Iiir garsiai spausdina. Arba tik dabar taip atrodo, pripratus prie minimalius garsus skleidžiančių kompiuterio klaviatūrų :) Didelis pliusas yra ir tai, jog mašinėle galima spausdinti lietuviškas raides! Tiesa, dažniausiai rašau anglų kalba, bet gi ne bėda, norint, visad sprendimą rasi :) 
     Karts nuo karto išsitraukiu ją, susiruošiu ir sėdu rašyti. Kartais rašau laiškus, kartais - atvirutes. Kartais tiesiog tai, kas tuo metu sukasi galvoje. Rašydama vis stengiuosi išlaikyti lygią paraštę, nepadaryti klaidų ir spausdinti taip pat greitai, kaip kompiuteriu. Tačiau pastarasis punktas dar sunkokai įgyvendinamas (raidės išdėstytos ne taip, kaip aš pratusi), tad tenka spausdinti keliais pirštais. Jau po keleto eilučių jie šiek tiek pavargsta. Bet vien tas procesas, tas 'dzingt' eilutės gale.. turi savotiško žavesio, kuriam neatsispiriu :)



     Kartais pagalvoju, kad mano norai labai jau nepraktiški.. Bet, man tokie daiktai labai patinka, o tai ir svarbiausia, ar ne? ^^


2015 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Maži džiausmai #21



Atokūs kampeliai,


mielos skulptūros,


be jokios progos gauti gėlių,


turkštis vandeny,


palydėti saulę :3



2015 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

Mykolas



     Prieš kokį mėnesį ar du dingo draugo katinas. Tokiais atvejais tikiesi, kad katinas greit grįš, kad tik šiaip kur peliaut išėjo.. bet kai to mielo snukučio vis ilgiau nematai supranti, kad gal ir nebegrįš jis. Va tada ir atsirado Mykolas (nežinau net kodėl būtent tokį vardą šiam katinui sugalvojau, bet prilipo ir keisti jo nebesinorėjo :) 


     Mykolas yra jaunas, nuotykių ištroškęs katinas. Didžiausias jo noras - keliauti. Tiesą pasakius, Mykolas dar niekur toliau, išskyrus Plungės apylinkes, nėra buvęs, bet tai gi ne bėda. Sužinojęs, kad keliaus į Ispaniją, iš pradžių šiek tiek išsigando, gi tokia kelionė laukia! Bet vėliau nuogąstavimus pakeitė džiaugsmas ir planavimas, kur bei ką aplankyti.
     Pirmiausiai jis manęs paprašė padaryti jam kuprinę, kad tilptų visi kelionei reikalingi daiktai. Bet išėjo taip, jog kuprinė prisipildė ne daiktų, o maisto.. 


     .. įvairiausio :)


     Kol aš nėriau kuprinę, Mykolas ieškojo drabužio, kad vėsesni vakarai ne tokie šalti būtų. Ir rado jis palėpėj tokią seną, bet dar gan padoriai atrodančią liemenę, kurią jaunystėj tėtis nešiojo. Nusprendė, kad bus pats tas. Prieš jam išvykstant ant kaklo dar pakabinau skambaliuką, kad nepaklystų.
     Dieną prieš kelionę, saulei besileidžiant, paskutinį kartą apėjo savo rajoną ir negalėjo nustoti šypsotis - tiek visko dar laukia.




     Tikiuos, kad jis su manuoju draugu susibendraus ir jiedu taps puikiais bičiuliais :) Geros kelionės!



2015 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

Miške



     Grįžom vakar iš darbų ir sugalvojom nuvažiuot į mišką - tėtis pagrybaut norėjo, o baba uogų rinkt. Rengiamės, ruošiamės.. Baba iš virtuvės man ir šaukia:
     - Rosita, paimu tau kibirėlį, pririnksi aviečių!
     Girdžiu kaip mama sukikena ir atsako:
     - Gali kibirėlį sau pasilaikyt, nes jin miške ne uogas, o kadrus rankioja.

     Hah, kas tiesa, tas tiesa :) Ir sakykit ką norit, bet man miškas yra tikrai magiška vieta..






(vabaliuku būdamas ir po paparčiais gyvendamas, tokį dangų matytum)


(dalis mano laimikio)

(nufografuoji ir į pilvą visas ^^)






(ah, saulė viską gerokai padailina..)

ir, aišku, kaip be vakarienės!



2015 m. liepos 14 d., antradienis

Cambridge -> Alicante -> Valencia



     Kai grįžti iš kelionių, visi (kolegos, šeima, draugai..) tik ir klausinėja, prašo papasakot, kaip ten viskas buvo, kokie įspūdžiai. Ir kaip tada gaunas.. bent man vienodai tą pačią istoriją kelis kartus pasakot nesigauna - ji keičias atsižvelgiant į klausytojų „auditoriją”, tad pasakojime akcentus dedu vis kitur :) Jum įspūdžius papasakosiu dar kitaip, daugiausiai nuotraukom :3

    Birželio pabaigoj savaitę pakeliavau ir aplankiau dvi naujas šalis, tris nematytus miestus :) Pirmiausiai keliavau į Angliją, Cambridge, lankiau seniai matytą draugą. Nežinau kodėl, bet ten bevaikščiojant atmosfera gan sava atrodė. Keista :) Patiko pastatai, kuriuose įsikūrę koledžai, ir tas jų pomėgis valtelėm plaukiot.


Vieną vakarą būtent prie upės klausėm koncertą - The King's Men choras dainavo ant vandens, į valtis įsilipę.

(bendram vaizdui susidaryt)

     Taip ramiai tas kelias dienas ir praleidom.. :)







(a, dar ir scones nuostabioj vietoj valgėm..)

(.. ir draugų radom :)

     O tuomet jau skridau į Ispaniją! Per tris dienas aplankiau Alicantę ir Valencią. Patiko.. labai :)


     Pataikėm Alicantėj į festivalį - Las Hogueras. Prigamina jie tokių įvairiausių skulptūrų ir po to, vidurnaktį, degina. Tie laužai ir įdomu pamatyt, ir šiek tiek baisu. Bent man labiau nejauku, nei smagu buvo juos stebėti :)






(„nedidelė” vakarienė 23val.)






(tas mėlynumaaas..)


     Po dviejų dienų Alicantėj keliavom į Valencią. Gaila, ten galėjau praleisti tik vieną dieną, tačiau vis tiek pamačiau gan daug ir išmokau vaikščiot šėšėliais! :D kaaaršta ten, bet nebuvo taip blogai, kaip kad visad gąsdino mane. O gal tik dėl to, kad kelias dienas ten tepraleidau..




(kokie gražūs gatvių ir aikščių pavadinimų užrašai.. :)



   Namo grįžinėjau per Italiją, kuri taip pat viliojo savo kraštovaizdžiais net ir iš už oro uosto lango..


     Nieko, vieną dieną aplankysiu ir ją ^^