Rouzė

     Iš pradžių buvo servetėlės, vėliau sekė koks šalikas ar skraistė. Bet galiausiai didžiausią džiaugsmą teikė nerti žaislai. Prisipažinsiu, neužsiimu tuo taip dažnai, kaip norėtųsi, bet vis ką sugalvoju :) 

     Šis žaislas buvo visiškai spontaniškas. Tiesiog sesė, kaip visad į mane neriančią žiūrėjo ir vieną dieną pareiškė, jog nori žaislo ir ji. Mėginau atkalbėt, sakau, ir taip jau daug jų turi, negi tikrai reik dar vieno žaislo? Aišku, kad reik :) Paprašiau, kad nupieštų man kaip viską įsivaizduoja, kokio dydžio žaislas turės būti, kokie drabužiai.. Kai visa tai gavau, nebebuvo kur dingt, tik eit ieškot šviesiai rudų siūlų - taip ir atsirado Rouzė. 

     Ne, vardas ne atsitiktinumas. Kažkaip lėlė į mane panaši gavos, tai sesė ir vardą panašų jai davė :)

Rouzė, patekus į sesės rankas, iškart tapo didžiulės ponių fermos savininke ir prižiūrėtoja.

     Vėliau, apžiūrėjus valdas, pašto dėžutėj rado kvietimą į arbatos vakarėlį - nuolatiniai kambario gyventojai nekantravo su ja susipažinti :) Aišku, šventėj apsilankė ir mūsų gražuolis Darlis.. kaip gi jis liks visko neapžiūrėjęs :D

     Tai šitaip Rouzė ir gyvena dabar, dienom prižiūri savo ponius, o vakarais lankosi pas kaimynus, kur jie besišnekučiuodami geria arbatą ^^

     Ir dar kelios detalės:

Olympia Traveler de Luxe

     Vasaros pabaigoj į mano rankas pakliuvo spausdinimo mašinėlė - daiktas, kurio norėjau.. oh, net nebepamenu, nuo kaip seniai. Vaikštant po sendaikčius ir žiūrinėjant įvairius daikčiukus, vinilinių plokštelių grotuvas ar pamatyta spausdinimo mašinėlė širdį suvirpindavo stipriausiai. Ir dabar turiu abu ^^,  Tiesa, mašinėlę radau ne pati, ją gavau dovanų! Pradinis jos stovis buvo ganėtinai prastas, bet turiu nuostabų, nuostabų draugą, kuris mašinėlę prikėlė antram gyvenimui - perrinko, išvalė, sutepė, nudažė, uždėjo naują dangtelį.. ačiū tau, Artūrai :)

     Štai ir ji, Olympia Traveler de Luxe:

     Kadangi reikėjo perdaryt dangtelį, tai jo spalvą rinkaus pati. Ir nors iš pradžių norėjau kažko pastelinio, bet dabar labai džiaugiuos ir šita žalsva spalva :3 Originaliai, šitos mašinėlės iš kitų išsiskyrė būtent savo ryškiomis spalvomis - oranžine, mėlyna, žalia..

 

(1970 m. išleista šios mašinėlės reklama)                             (1950 m.)                                

     Šis modelis buvo pradėtas gaminti 1970 m., dar tuometinėje Jugoslavijoje. Nors ir neatrodo didelė, bet bent man ji gan sunkoka. Iiir garsiai spausdina. Arba tik dabar taip atrodo, pripratus prie minimalius garsus skleidžiančių kompiuterio klaviatūrų :) Didelis pliusas yra ir tai, jog mašinėle galima spausdinti lietuviškas raides! Tiesa, dažniausiai rašau anglų kalba, bet gi ne bėda, norint, visad sprendimą rasi :) 

     Karts nuo karto išsitraukiu ją, susiruošiu ir sėdu rašyti. Kartais rašau laiškus, kartais - atvirutes. Kartais tiesiog tai, kas tuo metu sukasi galvoje. Rašydama vis stengiuosi išlaikyti lygią paraštę, nepadaryti klaidų ir spausdinti taip pat greitai, kaip kompiuteriu. Tačiau pastarasis punktas dar sunkokai įgyvendinamas (raidės išdėstytos ne taip, kaip aš pratusi), tad tenka spausdinti keliais pirštais. Jau po keleto eilučių jie šiek tiek pavargsta. Bet vien tas procesas, tas 'dzingt' eilutės gale.. turi savotiško žavesio, kuriam neatsispiriu :)

     Kartais pagalvoju, kad mano norai labai jau nepraktiški.. Bet, man tokie daiktai labai patinka, o tai ir svarbiausia, ar ne? ^^

Maži džiausmai #21

Atokūs kampeliai,

mielos skulptūros,

be jokios progos gauti gėlių,

turkštis vandeny,

palydėti saulę :3