2016 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Dienos, praleistos Stanbule



     Kai už lango krenta snaigės, o močiutės megztos kojinės sušilt nepadeda, ieškai kažko kito. Būtent tada prisiminiau, kad dar nerašiau apie savo kelionę į Turkiją. Šiandien šildausi prisiminimais :)
     Esu aplankius ir išvaikščiojus ne vieną Europos miestą. Jau ir pernai minėjau, kad net ir atvykus į naują vietą aplanko jausmas "jau esu čia buvusi, viskas atrodo pažįstama.." Ir tada išsiruošiau į Turkiją - čia to jausmo nebeliko. Žinoma, ne viskas ten taip ryškiai skiriasi, bet jausmas tikrai kitoks.
     Vasaros pabaigoje pagaliau išvykau aplankyt savo draugę, gyvenančią Stanbule. Ir tai tapo vienom puikiausių mano atostogų :) Neįsivaizduoju, kaip viskas būtų vykę, jei keliaučiau ten viena. Uch, didžiuuulis miestas.


     Turbūt vienas labiausiai įsiminusių dalykų buvo tai, kad jiems laivai - viešasis transportas! Arba aš dar mažai keliavus, arba tiesiog logiškai nepagalvojau, kitaip gi šaly su miestą perpus dalijančia jūra ir negali būt :) Smagu laivais kasdien plaukiot. Bent man buvo :)


     Aplankėm daugumą žymiųjų vietų bei kilom į bokštą, kad galėtume viską iš aukštai apžvelgt. Ši dalis visose kelionėse man patinka labiausiai, nesvarbu, kiek laiptelių alinančiai karštą dieną reiktų įveikt :) O šįkart pasisekė - kilom liftu!





     Draugė šiek tiek bijo aukščio, o ir vietos bokšto viršuj ne per daugiausiai, tai ilgai neužsibuvom. Vaizdas labai sužavėjo, viiiiskas matos :3 Tą dieną prieš važiuojant namo dar sugalvojom nueit pasmaližiaut - valgėm saldumynus, pavadinimu 'baklava'. Atrodo, tokie nedideli, bet oh kokie saldūs :D Pasiėmėm 5 skirtingas rūšis, pasidalinom pusiau.. daugiau nebūčiau galėjus valgyt, per saldu. Tačiau tą minutę nepaprastai skanu buvo.


     Trečią dieną plaukėm į prie Stanbulo esančias Princo salas. Ten lyg ir kurortai, grynai tokie vasarą gyvuojantys miesteliai. Važinėja ten žmonės dviračiais, motoroleriais, o turistai kartais renkas pasivažinėt arklių traukiama karieta. Automobiliai net neleidžiami :) Kai mes lankėmės, visur žydėjo gėlės, nepaprastai spigino saulė, o ledai tiesiog rankose tirpo.. Anot draugės, gyvenant Stanbule, su tieeek žmonių, atplaukt į salas yra tikra atgaiva.




     Kodėl šios atostogos buvo vienos geriausių? Nes leidau laiką su seniai matyta drauge, kuri mums laiką buvo suplanavus tiesiog puikiai. Smagiausia, kai nepasileidi tais pačiais visų numintais turistiniais takais, o gali pamatyt kažką, ko žurnalai ar internetas tiek 'neišreklamavo' :)



2016 m. liepos 12 d., antradienis

2016 m. liepos 5 d., antradienis

Drambliukas



     "Išsiaiškinau, po kokiom ten žvaigždėm gimęs lelius, tai tau, jaučiu, užduoties nepalengvinsiu - dramblio reiks". Taip prasidėjo kolegės laiškas. Ir nors iš pradžių tikrai sunerimau, bet galiausiai viskas lengvai išsisprendė. Stephanie, rašanti All about Ami, turi nuostabaus drambliuko schemą, kuria ir pasinaudojau - pakeičiau tik akis ir ausis dariau dvigubas :)

     Išsirinkom pilkai mėlyną siūlą ir drambliukas gavos žydras kaip dangus saulėtą dieną :3


     Sakė, kad praeitą savaitgalį žaislas ir pasiekė mažylį - galės saugot jo sapnus ir padėt svajot ^^



2016 m. birželio 28 d., antradienis

Ciao Italia!



     Pernai, keliaudama namo iš Ispanijos, keletą valandų turėjau praleist Bergamo oro uoste, kur grožėjausi už lango atsivėrusiais vaizdais ir svarsčiau, kada gi galėsiu pamatyt ir Italiją. Tikrai nemaniau, kad jau kitą vasarą!! Bet vieną birželio savaitę pabuvojau būtent čia :)
     Daugiausiai laiko praleidau Florencijoj - labai žavingam mieste. Turbūt bent kartą praėjau visas gatveles ir apžiūrėjau viską, mat turėjau gerą gidą, draugą, kuris ten gyvena jau pusmetį. Daaaug visko gražaus ten, bet labiausiai sužavėjo tai, kad yra tikrai nemažai lengvai prieinamų vietų, iš kurių atsiveria puiki miesto panorama. Patinka man aukštai pasilipt. Ypatingai naktį :)







     Vienai dienai turėjom automobilį, tai aplankėm ir dar tris miestus: San Gimignano - čia valgiau pačius geriausius karamelinius ledus.. yum!





     Siena (bent pora žmonių sakė, kad būtinai reik šitą miestą pamatyt, nu būtinai. Nežinau, gal ne ten kažkur vaikščiojau, bet didelio įspūdžio tikrai neliko :)







     bei Fiesole. Šis miestelis įsikūręs prie pat Florencijos, tokioj kalvoj. Nuvažiavom ten jau gerokai sutemus ir oh.. Sėdėjau ant suoliuko, mėgavaus šiltu vakaru ir tuo nuostabiu, nuostabiu reginiu.



     Grįžtant namo naktį vėl teko praleist Bergamo oro uoste - gal tada kitą vasarą ir Milaną bei jo apylinkes pamatysiu? :D fingers crossed



2016 m. balandžio 5 d., antradienis

ale terariumas



     Kiek laiko žiūrinėjau internete nuotraukas ir ieškojau to tinkamo indo? Uch, ilgai.. vis norėjau kokio gražios formos ir būtinai tik skaidraus stiklo. Nusižiūrėjau tada tokį vieną Ebay ir vis nedrįsau siųstis. Bet ir gerai - Tiger'y tokį pat radau! ^^
     O jau tada.. grįžus namo Velykoms, apėjau namo kiemą ir prisirinkau mamos auginamų sukulentų bei jos taip nemėgiamų samanų. Iiiir pasidariau ale terariumą


     Negaliu atsižiūrėt, man jis toooks gražus..




     Ebay radau tokį mažą elniuką, tai dabar laukiu ir vis tikrinu pašto dėžutę - jis čia bus puikus gyventojas ^^ o kalbant apie gyventojus.. Berankiojant kieme samanas mama pamatė sraigės kiautą, kurį man irgi į indelį įmetė. Na ir ką jūs galvojat, pasirodo, ne tuščias buvo! Tad turėjau vienai dienai augintinį


     Turbūt jin čia dar geriau nei elniukas tinka :D bet paleidau kieme, lai savoj aplinkoj gyvena :3



2016 m. kovo 16 d., trečiadienis

Kilimėlis



     Man patinka tokie projektai, kai juos pradedi ir bežiūrint antrą serialo seriją jau laikai rankose užbaigtą darbą. Tiesa, taip man nutiko tik iš trečio karto.. :D 
     Sugalvojau, kad noriu naujo kilimėlio prie durų. Turėjau ritę virvės ir vuolia! Pinterest padėjo surast keletą neblogų schemų, tad kibau į darbą. Kai 'siūlas' tokio storio, o vąšelis net 7 mm, darbai labai greit einas :) Tai kodėl iškart viskas nesigavo? Sunku buvo nutaikyt tinkamą kilimėlio dydį :/ 
     Pirmąjį bandymą naudojau šitą schemą ir gavos:


     46x26 cm - per mažas. Tada paieškojau dar ir pamėginau šitą schemą. Gavos tik šiek tiek didesnis (55x30 cm):


     Ir tada pagalvojau, kad gi galiu tokį pusinį kilimėlį nert vos ne iš bet kokios apvalios schemos. Aišku, tai suveikė ne su visom, nes reik raštą atitaikyt, bet su šia (pati paskutinė gėlė) išėjo gan neblogai (70x36 cm):


     Tai va, turiu naują kilimėlį. Kol kas jį laikysiu prie balkono, bet kai atšils orai ir nebebus tiek pliūrių lauke, perkelsiu prie lauko durų. Ir taip patiko man šis nėrinys, jog galvoju tokį, tik jau apvalų, kilimėlį nusinerti ir miegamajam ^^



2016 m. vasario 23 d., antradienis

Rouzė



     Iš pradžių buvo servetėlės, vėliau sekė koks šalikas ar skraistė. Bet galiausiai didžiausią džiaugsmą teikė nerti žaislai. Prisipažinsiu, neužsiimu tuo taip dažnai, kaip norėtųsi, bet vis ką sugalvoju :) 
     Šis žaislas buvo visiškai spontaniškas. Tiesiog sesė, kaip visad į mane neriančią žiūrėjo ir vieną dieną pareiškė, jog nori žaislo ir ji. Mėginau atkalbėt, sakau, ir taip jau daug jų turi, negi tikrai reik dar vieno žaislo? Aišku, kad reik :) Paprašiau, kad nupieštų man kaip viską įsivaizduoja, kokio dydžio žaislas turės būti, kokie drabužiai.. Kai visa tai gavau, nebebuvo kur dingt, tik eit ieškot šviesiai rudų siūlų - taip ir atsirado Rouzė. 


     Ne, vardas ne atsitiktinumas. Kažkaip lėlė į mane panaši gavos, tai sesė ir vardą panašų jai davė :)
Rouzė, patekus į sesės rankas, iškart tapo didžiulės ponių fermos savininke ir prižiūrėtoja.


     Vėliau, apžiūrėjus valdas, pašto dėžutėj rado kvietimą į arbatos vakarėlį - nuolatiniai kambario gyventojai nekantravo su ja susipažinti :) Aišku, šventėj apsilankė ir mūsų gražuolis Darlis.. kaip gi jis liks visko neapžiūrėjęs :D




     Tai šitaip Rouzė ir gyvena dabar, dienom prižiūri savo ponius, o vakarais lankosi pas kaimynus, kur jie besišnekučiuodami geria arbatą ^^



     Ir dar kelios detalės: