2016 m. vasario 23 d., antradienis

Rouzė



     Iš pradžių buvo servetėlės, vėliau sekė koks šalikas ar skraistė. Bet galiausiai didžiausią džiaugsmą teikė nerti žaislai. Prisipažinsiu, neužsiimu tuo taip dažnai, kaip norėtųsi, bet vis ką sugalvoju :) 
     Šis žaislas buvo visiškai spontaniškas. Tiesiog sesė, kaip visad į mane neriančią žiūrėjo ir vieną dieną pareiškė, jog nori žaislo ir ji. Mėginau atkalbėt, sakau, ir taip jau daug jų turi, negi tikrai reik dar vieno žaislo? Aišku, kad reik :) Paprašiau, kad nupieštų man kaip viską įsivaizduoja, kokio dydžio žaislas turės būti, kokie drabužiai.. Kai visa tai gavau, nebebuvo kur dingt, tik eit ieškot šviesiai rudų siūlų - taip ir atsirado Rouzė. 


     Ne, vardas ne atsitiktinumas. Kažkaip lėlė į mane panaši gavos, tai sesė ir vardą panašų jai davė :)
Rouzė, patekus į sesės rankas, iškart tapo didžiulės ponių fermos savininke ir prižiūrėtoja.


     Vėliau, apžiūrėjus valdas, pašto dėžutėj rado kvietimą į arbatos vakarėlį - nuolatiniai kambario gyventojai nekantravo su ja susipažinti :) Aišku, šventėj apsilankė ir mūsų gražuolis Darlis.. kaip gi jis liks visko neapžiūrėjęs :D




     Tai šitaip Rouzė ir gyvena dabar, dienom prižiūri savo ponius, o vakarais lankosi pas kaimynus, kur jie besišnekučiuodami geria arbatą ^^



     Ir dar kelios detalės:






2 komentarai:

  1. Koks smagus pasakojimas :)) ir katinas žavingas! Šaunuolė, kad sesei gali dovanoti rankų darbo žaislus, labai turėtų būti gera turėti tokią sesę :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui! Man tiek pat džiaugsmo yra tuos žaislus daryt, kiek ir juos dovanot ^^

      Panaikinti

Ačiū už komentarus! Man visada smagu juos gauti! :)